žuvis

žuvìs sf. (4) KBII101, K, LsB238, Rtr, Š, DŽ, KŽ, gen. sing. -iẽs, žuvès GrvT17, nom. pl. žùvys DŽ³, žùves LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), gen. pl. žuvų̃ DP123, žuvių̃ Grk 1. Q278, H175, R, Sut, D.Pošk, S.Dauk, N, LL206, L zool. stuburinis vandens gyvūnas, kvėpuojantis žiaunomis ir judantis pelekais (Piscis): Didė žuvis SD¹193. Sparnai žuvų SD¹167. Žuvų viduriai SD122. Žiomenys žuviẽs J. Nutirpintoja žuvelė SD46. Lydeka tai neprietelius visų žuvių, kurias apgalia Nz. Žuvies kirtimas SD365. Tvora upėj dėl žuvų gaudymo SD75. Žuvis ištroško B. Dideliai žuvys patiko, prūdai be žuvies paliko S.Dauk. Taipgi namai žuvių̃, kur varlės vasarą šventė, dėl barnių žiemos nei su šarvais užsidengia K.Donel. Varlės su žuvimìs, vėžiai su savo vėžyčiais ir kas dar daugiaus po ledu gyvendami snaudžia K.Donel. Žuvis išdarau B. Žuvis išskrodžiu B, MŽ. Žuvys pašvinkusios, prišvinkusios MŽ186. Žuvų įveisimas ŽŪŽ75. Žuvų praleidžiamieji įtvarai KlK46,43. Vėjo žuvis (Belone vulgaris) E. Auksìnė žuvis (Cyprinus auratus) NdŽ. Žuvìs skraiduolė (Exocetus evolans) NdŽ. Minkštasparnės žuvys (Anacanthini) E. Dvikvãpės žuvys (Dipnoi) NdŽ. Kaulingosios žuvys (Teleostei) GTŽ. Silkinės žuvys (Clupeidae) E. Šarvuotosios žuvys (Ostracodermi) S.Mast. Jūrų žuvis ŠT223. Ežerinė žuvìs KII224. Žuvìm reikia upės, ežero ar marių JT310. Žuvis, jin visada prieš vandenį eina Grnk. Jug žuvìs negyva plauka pasroviuo, o gyva priš srovę; taip i žmogus Kltn. Velėnijose buvo dideliai daug sidabrinių žuvẽlių Šts. Iš sidabrinio karoso yra kilusi ir auksinė žuvytė, mėgiama auginti akvariumuose T.Ivan. Po ledu žuvys laksto LKGII652(Vlž). Žuváitės plūkauna po vandenį Dv. Kap šalta, tai žùves dugnan guli Pv. Anies eina žuvų̃ gaut, žuveliaut Kzt. Žuvis duoną ėda, slieką ryja E(Pl). Ne visas žuvìs sliekais gaudo JT312. Mažesnė žuvìs pro [tinklo] akis išlindo JT452. Visos žùves su ikrais buvo, o dabar jy pritrenkta, vaisiaus neturi Dg. Žuvìs yra ikrė ir pienė J. Pienė žuvų SD152. Ikringa žuvis, vaikvedė R141, MŽ185. Trąšuoja laukus, visokius galus – visos žùves išduso Dg. Nėr ežerų – nėr ir žuvų̃ Lbv. Žuvų̃ nėr, tos pačios kaip mažasai pirštas Všk. Čia kūdutės žùves Aps. Kokios gi tę karpos (karpiai), kap kultuvės, striukickos, o plačios tokios, nepadabnos an žuvų̃ Lz. Žuvìp sparnai Lz. Kada drumstas vanduo, žuvìs nemato Jrb. Gaudė perdien ir mazkickos žuvẽlės nepagavo LzŽ. Namie [vyras], jei nepabėgo an žuvų̃ Sn. Po šiai dienai jisai žuvysè Jz. Kap ima rastis žuvùtės, kap miglynas dreba vanduoj Vrn. Yra žuvès Žižmoj Bn. Mūsų ežere paimk žuvìs kad nori – šitokioj gilumoj dumbluos sėdi Aln. Kalavijai (tokie augalai) buvo prieglauda tomi žuvimì, turėj[o] kur prisiglaust Kpč. Prie vandenio gyvenant žuvų̃ akes pilnos Pv. Mūsų kaimas iš žuvų̃ gyvena Upn. Par mus tik žùves ir malkos Mlk. Dabar pačios žùves Dglš. Žùves nesglaudžia an žvejų (nekimba) Kpč. Tąsė i tąsė žuvìs, atkabina tik i vė [kimba] Klt. Rimtesniai žmonės po vienai žùviai netąsydavo (gaudė tinklais, ne meškerėm) Dgl. Kap prilekia ėst, tai kap kokia marška tų žuvų̃ Pv. Tose mariose tų žuvèlių kap miglos Pv. Jau žuvų̃ vieną valkšną su sietkom ištraukėm Vžns. Žiberklais pribadė didžiausių žuvų̃ Klt. Čia pavasarį sugaudavo žuvių̃ kai paršiukų Bt. Žuvilìkės mažilikės beliko, didžiąsias išgaudė Lkv. Žuvìs didelė buvo, kaip pliauskė Aln. Nei žuvies, nei uodegos – štai tau ir žvejyba (juok.) LTR(Km). Žuvų̃ kad pritęsė neršėjime, apdalijo bobelėm visom Pnm. Kiek priėjo žuvų̃, visos pievos smirdėjo Brž. Žùves plaustos – baisiausia smirda viedras Klt. Nuo žuvų̃ vanduo – rūtos labai mėgsta Ad. Bangos pakyla, kad primušta žuvių̃ Bsg. Žuvìs gaudo su lendriniais meškerkočiais Sd. Esu blizgiojęs žuvilelès pavardupiais Trk. Ans da tura bėgti, kame žuvìkę pamatęs pagauti End. Tos žuvelýtės ežere tokios kap dulkės, nognas mažumas (apie mailių) End. I man žuveliū́tę atanešė Dglš. Ė an kriūkelio tokia kniuša žuveliū́tė Rš. O žvejoti ta reik sėdėti ten ant valtės i laukti, kumet ta žuvìkė čia antkibs End. Ka mun reiktų paupalė[je] dėl kokios žuviẽs uodegos tupėti… End. Gant šmotą parnešė žuváičių Prk. Yra žuvių̃, žmones ryjančių Grž. Prie ežero gyvenam, žuvų̃ nevalgom – pačios nelipa į kraštą Graž. Žùvys krantu neina pačios (plauko giliai) Srj. Ka tos žùvys nė[ra] padėtos (sunku sugauti) End. Senagaly nesgaudo žùvys Aln. Nesgaudo žùvys nuo švento Petro Aln. Po lietu, sako, žùvys kurčios – baidai nebaidai Grv. Žuvìkės nardo, šokinėja pryš lytų Lkv. Jeigu žuvìs ežere šokinėja, greit lis Dgč. Saulei leidžiantis žùves ežere pliumpsi Švnč. Saulei leidantis žuvìs daugiau kimba LKT103(Klm). Aš žuvùkės savo gyvenime tai nenumūčinęs Stk. Seniau žmogus iš arklio uodegos išsipešė ašutą i pagavo žùvį, o daba i su tinklais nepagauna PnmŽ. Žuvelė pati, vizgindama uodegą, lindo į tinklą P.Cvir. Dar̃ sako: bacėnas atanešė, ė anksčiau – žùvys jam dav[ė] bernioką a mergiotę LKKXIII139(Grv). Biednas kupčiavo su žuvim̃s KlbXL22(Kin). Didelė žuvis labai brangu J.Jabl(Ds). Pešės kuršiai dėl žuvų, gaspadoriai dėl pačių I.Simon. Į prūdalį dėl savęs įleido žuvių̃ LKT47(Trkn). Nedidukė tokia žuváitė su raudonom akutėm LKT397(Arm). Ateidavo upėn tokios žuvýtės ilgos, laibutės, gražios LKT342(Lkm). Užnėrei kilpą, ir žuvis kaip branktas lekia į krantą M.Katil. Tiktai vieną atsitikimą mes žinome, kur langų šoninių lentų galai užbaigti žuvų pavidalo ornamentu rš. Žuvų baltymuose yra daug amino rūgšties sp. Mano rankdarbiai siuvinėti adata, padaryta iš žuvies kaulo sp. Čia da smetoniniai guzikėliai, žuvų̃ kaulo, dabar iš varškės dirba (labai nestiprūs) Rk. Tada ateina ragana ir jos rūbais apsruošė, ė ją pavertė žuvia DvP141. Ažna išlindo iš ežero pusė žuvies, o pusė mergelės, an krūmo sėdos ir verkia LTR(Rod). Gaudė žuvìs ir pagavo vieną žuviùkę LB178. Ale sykį jį (tinginį) nusiuntė žuvų gaudyt – pagav[o] tik vieną žyvytę, ale auksinę BsPIV289(Brt). Ta auksinė žuvelė prakalbėjo žmogaus balsu LTR(Skd). Kad jie važiuotų su tuo ketvertu arklių namo, o mumiem paliktų šitą kumelikę vežtie žuvìmi in miestą LB172. Išvilko tiek žuvių̃, mažų ir didelių MitI360. Ir žuves jo pamokslo klausė Gmž. Iškask tu man vieną dieną prūdą, išmūryk, kad būt pilnas vandens ir žuvų BsMtI51. Jie gyveno prie vandens, tai tas tėvas vis jį, būdavo, siunčia žuvelių žvejotie BsPIV289. Aš nueisiu balon, žuvysen, aždegsiu supuvusias kalades TDrIV179(Kb). Kad taip nekenti munęs, matuše, buvo mažą neauginti: buvo nunešti, buvo įmesti į gilų ežerelį. Ten būč buvusi paskendulelė, žuvelių draugalelė StnD9. Troško žuvelė be vandenelės, kaip aš be matušelės LTR. Žuvùžių šukelėms galvužę šukavo JD403. O ir sugavau vieną žuvužė̃lę JV1031. Aukso žuvytę šilko tinklu gaudo, gražią mergytę meilės žodžiais šaudo KrvP(Ds). Oi tu žuvele, marga lašišele, ar nematei seselę? (d.) Jn. Atplaukė žuvelė raudonais sparneliais, atjojo Juzelė geltonais uosteliais LTR(Brs). Ar daug sugavai, berneli mano, ar daug laimėjai, jaunasis mano, šių margųjų žuvužėlių, marelių narūnėlių LTR(Kdl). Per žalias girias gegule paslėkėtau, per dunojėlius žuvelè panerėtau DrskD93. Kiba paimtau gegutės naravėlį, kiba paimtau žuvẽlės razumėlį DrskD93. Žuvaitė po vandenį, aš jauna po darželį, žuvaitė su sparneliais, aš jauna su kvietkeliais LTR(Sv). Lavonus kitus ing vandenį metė žuvims valgyti Mž427. Tu sukuli galvas didžių žuvų ir duosi jas penukšlui žmonėmus pūsčiosu BBPs74,14. Yra čia vienas bernas, kursai turi penketą duonos miežienės ir dvi žuvì, bet kas tai yra ant teip daugio? DP123. Juos (žūklius) ant naujo žūklavimo aprinko, kur jau ne pakulų tinklais turėjo žvejot žuvis, pilvui ant peno, bet tinklu žodžio Dievo turėjo gaudyt žmones, nuskendusias tuose geiduliuose kūno DP379. Ponas nenorėjo, idant pačios žuvys ing laivę aba ing rankas ateitų, noris tai galėjo padaryti SE161. [Jėzus] turėjo teipajag ir nedaug žuvelių, kurias pašlavinęs liepė ir anas padėti žmonėms BtMr8,7. Gyveno mariose ir vadinose didžia žuvim Cetus, aba smaku marių SPII69. [Smakas] ant krašto žviržduose atliekti ir tenai iždvesia, ir teip kaip būtų pajuoku yra mažomus žuvelėmus SPII70. Vėl prilyginta yra karalystė dangaus tinklui, įmestamujam mariosna, kuriuo visokias veisles žuvų gauna VlnE187. ^ Sunku žuviai be upelio, taip man jaunai be bernelio LTR(Švn). Prarado žadą – kaip žuvìs Rk. Tyli kaip žuvis LTR(NmŽ). Mano balsas kaip žuviẽs Adm. Gieda kaip žuvis pavasarį LTR(Vdšk). Sveikas kaip žuvis M, Gdž. Jų (bulvių) lupyna kai žuvès – tokia šiurkšti Ck. Rankos kai žuvìs skutus [i](slidžios) Tr. Visa esu teip kaip žuvìs – šlapi Sd. Parėjau kap žuvìs: ėjau į krautuvę per lietų duonukės nusipirkt Graž. Sulytas, šlapias – ir sunkos, ir žuvų̃, sako, atanešiau (juokaujama perlijus) Dgl. Ot žuvų parvešma, mañ’ jau baigia parlyt Skdt. Jis čystas kai žuvìs – kešenė[je] ranka Jrb. Jos (dukraitės) kap žùvys, nė nematai, kur jos prapuola Graž. Moterėlė slidi kap žuvìs (sukta, gudri) Šlvn. Butelis arielkos slidus kai žuvis Dgl. Išslys tos tavo kapeikos kaip slidi žuvelė iš pirštų Skrb. Tylėk kaip žuvìs vandenio prisisrėbus visą gyvenimą, tai bus gerai [vyrui] Antr. Žmogau brangus, tu liežuvį laikyk kaipo varžoj žuvį (d.) Grl. Gyvena – kap žuvis an vandenio plaukia Jz. Buvau kaip ir žuvẽlė kokia ant ežero, baisiai nebijodavau Ant. Viena kaip žuvẽlė gyvena ant svieto Yl. Ir keliavau po pasaulį kaip marių žuvelė LTR. Ir dalgelė kaip žuvelė po lankelę švytruoja LLDII125(Kš). Šoka, kaip žuvis kad eina (nemoka šokti) Krns. Likus kai žuvìs, suplonėjus Klt. Kas iš anos liko – žuvẽlė Užp. Sudžiūvęs kaip žuvẽlė Žeml. Vargom kaip žùvys Kin. Bėgi bėgi, plauki plauki kai žuvìs par [v]andenį, i pabaigta an galo Klt. Va ažsitarnavai – išskrodė kai žùvį Švnč. I nuslopo kaip žuvìs be vandens Skd. Kur žmones šito pasaulio kaip žuvys vandenyse plauko DP379. Ponai be prastų žmonių negali apsieiti lyg žuvis be vandenio Vrp1889,85. Tokiu daktaru yra tas spaviednykas, kurs čėsu spaviednės nebyliu yra kaip kokia žuvis, nepabauda, neparserga, neparodija P. Jai čia patinka kaip žuviai tamsi gelmė J.Dov. Visokios mintys, kaip žuvys neršto metu, jaukiasi po galvą M.Katil. Braškėjo, sproginėjo žiežerkos, ore šokinėjo liepsnelės it žuvis iš vandens J.Sav. Blaškėsi lyg žuvis bučiuje J.Avyž. Surašysat, kaip žuvìs į venterį sugaudysat ir išvešat Plt. [Vokiečių armija] važiavo, ejo, jojo, kaip žùvys į tinklą movė i movė į tą Rosiją (Rusiją) End. Reikia taip surašyti [laišką], kad Petras pasijustų kaip žuvis ant kablio – nei išspjauti, nei nuryti K.Saj. I žiovauju sėdusys kaip žuvìs End. Žiopčio[ja] kaip žuvìs be vandens Krž. Ko žiopčioji kaip žuvìs, išmesta į krantą Kzt. Kaip žuvẽlė trokšta be vandens, teip aš trokštu, ka tu greičiau išgytumi End. Žuvis trokšta be vandens ST85. Žuvis ieško kur giliau, žmogus – kur geriau Grž. Žuvìs ir vaikas balso neturi Zr. Žuvis neišganys, kiaulė nepragaišys LTsV202(Vlk). Sugauk žuvį – i turėsi Ms. Ko nori? – Žuviẽs. – Gausi šūdo šunies End. Nėr žuvų, nereikia ir vėžių Tvr. Kai nėr žuvų̃, tai ir vėžys žuvìs Kbr. Po šiekšta žuvìs mėgsta pasilįst Jrb. Duok žuviẽs. – Subinė[je] šunies (juok.) End. Dėl vienos žuvies į vandenį nešoks PPr175. Žuvis po ledu, o jis jau ugnį kuria LTR(Km). Nekaisk puodo, kol žuvis ne tinkle LTR(Km). Sausos žuvies nesugausi LTR(Srd). Nerasi žuvies be žvynų Kzt. Dideliai žuviai reikia gelmės LTsV226(Srd). Brangi žuvis nenardo visų akivaizdoje J.Jabl. Žuvis ne karvė, nepririši saitu Blv. Miegodamas žuvies nepagausi sp. Žuvis žuvį gaudo ir ryja M. Žmogus žmogų kap žuvìs žùvį ėda Dkš. Ir žuvìs duoną ėda Grž. Žuvis kelią randa Brž. Kuri jūra žuvim nedvokia? LTsV228(Trg). Žuvìs, žolė vieno vardo (rytiečiams lynas ir linas) JT163. Žuvis be grobų girią išgriovė (dalgis) LTR(Mrj). Čia žemė, čia žemė, vidury žuvis plaukia (šaudyklė) LTR. Kaulinė žuvelė, auksinis pilvelis (kiaušinis) Grk. Buvo miškas, tame miške lazdynas, tame lazdyne prūdas, tame prūde nardo raudona žuvis (kubile su lankais įraugti batviniai) LTR(Mžk). Miškas apruby, prūdas vidury, po tą prūdą žuvys laksto (batvinius raugia) LTR. | sing. col.: Anoj pusėj mendrių žùvį brisdavom Všn. Keseliu pasisemiam žuviẽs Ppl. Tam prūde žuviẽs esą Šauk. Upės žùvį visi pirkdavo; ežero žuvìs, sako, dumblu paduoda, neėmė Všn. Prie upei tai i žuvẽlė, i išsivelėt Klt. Žuviẽs neištrauki, o vėžių yra Ob. Žuvìs vėjo klauso Prk. Visa žuvìs negyva Ėr. Anas i žùvį pagaus, i uogų pririnks Klt. Žuviẽs marti neskrodžia, nedarinėja – bridijas Klt. Žuvų pagaus gal, su žuvim̃ dar praskirs rankas Aln. Važiavo žmogus su žuvimì ir rado lapę negyvą (ps.) Pns. Bei jis (vanduo) pavirs kraujais, jog žuvis strovėje numirs, ir strovė pasmirs, ir egipciokai baidysis gerti vandinio iš tos upės strovės BB2Moz 7,17-18. Iš vien žuvès šitą namą pastačiau DrskŽ. Gali akis išplėšt katės, kai žùvį ataneša (labai nori žuvies) Aln. Katinas parejo rėkdamas, didliai nora žuviẽs Trk. Šunes nemėgsta žùvį, katės ant žuviẽs labai Smln. Siaurutė ana (upė) gi, ateina žuvìs Antz. Žuvìkė eita py krantais Krg. Ai ai, kaip nėr žuviẽs [ežere] – kaip in dirvono Slk. Prakerti ekertį, gaudo orą, – tada tirštai būna žuviẽs Č. Reikia su žuvià žinot [kada gaudyti]: katrądien ema, katrądien neema Km. Tas sominis apent y[ra] žuviẽs vė[ja]s Plng. Šitiek įsiknerpiau su žuvià (turėjau daug krapštymosi) Rk. A parvešat žùvį, ben reiks velkių (juokaujama, kai vyrai ruošiasi į žvejybą) End. Įkiši po krantu rankas, tai ten žuviẽs kai košelynos Jrb. Kai sulyja, tai žuvim̃ anas (šienas) ir smirda Aln. Nuo potvynio ir žolė sugenda – žuvim̃ pasmirdus, nė gyvuliai neėda Gs. Sutvėrimas stipras žuvẽlė, ana šaltakraujė Ob. 2. NdŽ, DŽ¹, Akm šio gyvūno mėsa ar valgis, žuviena: Žuvų̃ gali valgyt, kiek nori Aps. Nieko nepavalgai žuvų̃, kas te tos žuvies Klt. Kap kada prikepam žuvų̃ Kč. Mėsos ir burnon nededa, ale žuvìs [valgo] Sug. Kelbai – smulkios žuváitės, valgo, kaulų daug Arm. Akys baltos – sena žuvìs, jeigu šviežia, tai raudonos Gdr. Šlykšterk žuvýsna smetoniūtės Klt. Mes ne alkani žuvų̃ Kp. Buvo užspringusi su žuvià Ms. Ten maitino tik žuvų̃ ašakoms, ka visi buvom teip išsunkti, ka tik skūra i kaulai Žd. Nėr gardesnio valgio kap grybai o žùvys LKT200(Plv). Žuvìkė skaniausia, katrą sugauna Kpč. Žuvų̃ šaldytų atveždinėja Rud. Žuvų taukais gydomas rachitas, vištakumas, įvairios žaizdos rš. Atnešė mažutę dėžutę žuvyčių [konservų], tai nėr ką valgyt, nėr ką palikt Pnm. An stalo pasidėjo dvi toki žuvikì Šv. Kap kada sako: lapė užkūrė pirtį, žuvìs kepa (sakoma, kai kyla rūkas) LKKXIII129(Grv). Babenčiuk mano mielas, išsiirk kraštan marių, aš tau duosiu virtų žuvų, tu man duosi žalių žuvų LTR(Rdš). ^ Žuvis – ne prievalgis LTR(Prng). Kožna žuvẽlė tura savo sriubelę (kiekvieno kitoks būdas, įpročiai) End. Kame žùvys be ašakų, mėsa be kaulų? Sch104. Tėvas pena vaikus žuvimìs, o vaikai tėvą šunimis Sch99; B. Žuvis genda nuo galvos Kb. Žuvies galva visų pirma dvokia M. Žuvis ir svečias trečiąją dieną dvoka VP52. Svečias trečiądien žuvia smirda LTR(Kp). Atadavė kap roželę, sudžioveno kap žuvẽlę (d.) Vrn. Pirkai žuvų, pirk ir pipirų Ds. | sing. col.: Pati geroji žuvìs – lydžiai LKT271(Ps). Baisiai brangus kilius, jiej (unguriai) labai gera žuvìs Sn. Žuvies miltai ŽŪŽ144. Žuvìs te nestipras valgymas Žl. Žuvìs ne mėsa; drūtas vyras nuo jos sotus nebus Dgč. Žùvį smardini (kepi), darbinyku lašinių duotai, sočiau būt Nmj. Man kažno kokia gardžiausia žuvìs, aš neturiu palinkimo an žùvį Žl. Įsinorėjau pieno po žùviai Kp. Žuvis gerai akim, protui, kaulam, kad jos nėr, radikulitai ima Žž. Šaldytą žuvìkę ant aliejaus pasikepu Erž. Žuvès atavežė krautuvėn, tai nagais išnešė Trgn. Žuvìs riebi, gardi kap kumpis LzŽ. Kai nėra žuvies, gerai ir grybas LTR(Šd). Nuo Užgavėnių jau mėsos nebgausi, jau silkelė a žuvìs Lnk. Po žuvim̃p [per Kūčias] nu tai grybai, kisielius – vienas, kitas kisielius Pb. Žuvim̃ gyvena anies, ežeras netoli Klt. Tai kuo vaišinsi juos, su žuvia? Aln. Va teip širdis vis tiek nora to sūrymo, silkės ten, kokios žuviẽs sūrios Slnt. Žuvìs didliai skani liuob būs, ka pataisys Sd. Be pipiro žuvìs negardi Gb. Nuvažiavai į Klaipėdą, vežimą galėjai parvežt žuvies visokios, menkių rūkytų, plekšnių End. Kas nevalgo šiandieną (Kūčių vakarą) silkės a žuviẽs, tą vasarą, ka bus karšta, vabalai sukapos End. Barščiai da ir daba ma[n] skanūs su žuvià PnmŽ. Žuvìs žalia, reikia išvirtie Kb. Kokia čia žuvìs – ašaka Pv. Anas be žuvẽlės numirtų Ktk. Išvedęs buvo V[iešpats] aną minią girion, kur nei duonos, nei alaus, nei mėsos, nei žuves buvo DP298. O anys (mokytiniai) pakėlė jam (Jėzui) dalį žuves kepusios ir korį medaus SPII248. Mažam vaikui negalima duoti žuvies valgyti, bo švepluos Brž. ^ Akys jam pabalo kaip virtai žuviai rš. Valgysma žùvį iškišę liežuvį Kp. Svečias ir žuvìs greit sensta JT223. Žuvis kaip žuvis, bet sriuba geresnė B475. Žùviai reikia vandenio [i](pavalgius žuvies norisi atsigerti) Aln. Srėbk sriubą, žuvį gale rasi VP42, S.Dauk. Gudras prie žuviẽs, bet į vandenį brist nenori Nm. Pigios žuviẽs šuo putrą laka Kl. Žuvelė tai ne mėselė rš. Neieškok žuvès be ašakų, o mėsos be kaulų JT431. Pirmu pirk žuvį, paskuo pipirus Šts. 3. žūklė, žuvavimas: Oho, prie žuviẽs brač kantrybės šimtą pūdų reikia Ssk. 4. NdŽ ppr. dem. maloninis kreipinys į moterį, žmoną, draugę: Mano žuvyte N. Žuvẽle, da aštuonias paltis [lašinių] turu Trg. Supratau, žuvele, supratau, kad vargšė įkrito į bėdą kaip muselė į išrūgas A.Vaičiul. Elziut, žuvele… Taigi aš pas tave [atėjau] rš. | Nepyktauk, žuvele (meškinas sako lapei) A.Vaičiul. 5. pl. BŽ494 astr. vienas iš Zodiako žvaigždynų. 6. prk. šlapi drabužiai: Reikia bernioko žuvìs padžiovintie Vdn. Maž jiem reikia – žuvès atanešiau Km. 7. LTR(Slk) toks žaidimas: Paaugliai, mosikuodami vytelėmis, žaidė „žuvį“ rš.

◊ áukso žuvẽlė netikėta sėkmė: Ne kožnam áukso žuvẽlė papuola Tr.

bãdo žuvìs rš trispyglė.

bangõs žuvìs KII336; R, MŽ, I banginis: Jonušas buvo tris dienas ir tris naktis pilve didžuvies (bangos žuvies) BtMt12,40.

kaĩp žuvìs ant lẽdo (į lẽdą, apie lẽdą) apie vargstantį, sunkiai besiverčiantį: Nuo dvidešim aštuonių metų, kai vyras paliko, kaip žuvis an ledo daužaus Trgn. Ir blaškosi kaip žuvis ant ledo LTR(Srd). Mušiaus kàp žuvìs pie lẽdą Lz. Mušas kaip žuvis in ledą Vj. kaĩp žuvìs vandenyjè apie puikiai besijaučiantį: Pri to darbo ans kaĩp žuvìs vandinė̃[je] Pln. [šventõs E] Marìjos žuvẽlė plekšnė: Marijos žuvelė, plekštė, vienpusė KlvK75.

smùlki žuvẽlė menkas, nereikšmingas žmogus: Bet neilgai jis buvo smulkia žuvele: motina gamta apdovanojo jį gražia išvaizda ir vylingu būdu A.Vien. Leitenantėlis – kas… per smulki žuvelė tokiai gražuolei kaip jūsų žmona K.Saj.

stambì žuvìs (žuvẽlė) žymus žmogus, svarbus veikėjas: Sunku sužinoti, bet galima iš visko suprasti, kad tai yra stambi žuvis LzP. Čia tau ne Pono Dievo avelė, čia stambi žuvelė KrvP(Al).

į šìkną žùvys apie abejonę, netikėjimą kieno nors pasiryžimu: Šiknõn žùves, ne jo nosia tę nuvažiuot Sn. taĩ táu, Mãgde (Liùce), žùvys Slv sakoma, kai kas keistai ar negerai atsitinka. žuviẽs akùtės baltieji žirniai: Buvo sėjami ir mažučiai baltieji žirniai, Vidurio Lietuvoje vadinami „žuvies akutėmis“ rš.

žuvẽlė arkliùkas; S.Mast zool. tokia jūros žuvis (Hippocampus antiquorum).

žuviẽs bal̃sas

1. apie prastą, silpną balsą: Kas iš jo dainiavimo, kad jis dainiuo[ja] žuviẽs balsù Sk. O dabar tiktai žuviẽs balsù begaliu ką papoterauti, o jau giedoti – nėkur Žd. Kurgi ana giedos su žuvès balseliu Užp.

2. apie nešnekų: Vaikui mažam, kol nekalba, nereikia duot žuvies – turės žuvies balsą, nekalbės Vel. Tai ką aš papasakosiu, kad mano žuvès bal̃sas Kz.

žuviẽs óda MedŽ263 med. odos liga, kai susidaro raginiai žvyneliai, primenantys žuvies žvynus, ichtiozė.

žùvį (žuvìs) gáudyti

1. priimti kūdikius: Per žmonis eina, gyvas žuvìs gáudo Prn.

2. šlapintis į lovą: Vaikiukai karts ilgiau žuvìs gáudo Rdn. Kas naktį „gaudo žuvis“, reikia ant slenksčio pasiguldžius gerai iškaršt LMD(Aps).

3. nieko neveikti: Mūsų bugalterkos (buhalterės) žùvį gáudo Slm.

žùvį (žuvų̃) pagáuti susišlapinti lovoje: Vaikai šiąnakt žuvų̃ pagãvo Dkš. Ir vėl žuviẽs pagavaĩ?! Sur. (kas)

žuviẽs kraũjo apie nesijaudinantį, ramų: Tu, Anyt, turbūt žuvies kraujo J.Paukš. žuviẽs žõlės; P, Ak, P.Snar bot. pievinė kraujažolė (Achillea ptarmica).